- belaisvė
- belai̇̃svis, belai̇̃svė dkt. Bū́ti belaisviù.
.
belaisvė
Look at other dictionaries:
belaisvė — sf. (1) Gs, Žž, belaĩsvė (2) Vž, Snt; SD191 nelaisvė: Pakliuvau belaisvėn Alks. Aš keturioliktais metais buvau belaisvėj Krm. Paėmė mus ing belaisvę turkų jūrės klastinykai I … Dictionary of the Lithuanian Language
nelaisvas — nelaĩsvas, à adj. (4) esantis kieno nors priklausomybėje, nuosavybėje: Nelaisvas žmogus, belaisvis SD191. Nelaisva, belaisvė SD191. Vergai ir baudžiauninkai, nepaisant, kokiu būdu jie buvo pasidarę nelaisvais žmonėmis, stengėsi kiekviena proga… … Dictionary of the Lithuanian Language
